2017-12-17

Biologinės įvairovės nykimas ir žmogus

Vasario 27 dieną Vatikane prasidėjo mokslinis seminaras apie biologinės įvairovės nykimą, tvarų vystymąsi ir tai, ką galima padaryti. Jį rengia abi didžiausios Popiežiškosios akademijos – Popiežiškoji mokslų akademija ir Socialinių mokslų akademija. Tad tarp seminaro dalyvių – žinomi biologai, evoliucionistai, ekonomistai, sociologai, pasaulyje garsių universitetų profesoriai.

Galima priminti, kad Popiežiškosios mokslų akademijos pirmininkas yra Werner Arber, šveicaras, Nobelio premijos laureatas medicinos srityje.

Seminaro pristatyme trumpai apžvelgiama mūsų planetos ir žmonijos istorija. Jei planetai per puspenkto milijardo metų, tai pirmosios, labai paprastos gyvybės formos galėjo pasirodyti prieš 3,7 milijardo metų.

Augalai, gyvūnai ir grybai žemėje pradėjo plisti prieš 480 milijonų metų, miškai prieš 370 milijonų, o vėliau ir mums artimesnės grupės, kaip kad žinduoliai. Seniausiems mūsų pačių giminaičiams yra apie 2,7 milijono metų, prieš du milijonus jie iš Afrikos pradėjo migruoti kitur: homo erectus, neandertaliečiai, galiausiai mūsų rūšis, homo sapiens, maždaug prieš 60 000 metų.

Per penkiasdešimt tūkstančių metų jie kolonizavo visus žemynus, per tą laiką nukonkuruodami ar išnaikindami kitas žmonių rūšis.

Iš pradžių žmonės gyveno kaip medžiotojai ir rinkėjai, gamino ir kūrė įrankius, muzikinius instrumentus, papuošalus, tačiau nuolatos keliaudami ir ieškodami maisto negalėjo sukurti tai, ką mes šiandien vadiname civilizacija.

Tai tapo įmanoma prieš 12 - 10 000 metų, kai buvo išmokta jau sistemiškai auginti žemės ūkio kultūras ir gyvulius. Tai sudarė sąlygas pastoviam maisto gavimui, taip pat ir sausros ar žiemos periodais. 

Prieš 10 000 metų žmonija galėjo susidėti iš maždaug milijono asmenų, Kristaus laikais – 300 milijonų, o šiandien mūsų per 7,3 milijardo. Vienuolika procentų visos žemės, nepadengtos ledynais, yra naudojama įvairių augalų auginimui, dar 20 procentų skirta ganymui.

Tai neabejotinai paveikė aplinką ir kuo toliau, tuo ženkliau. Palyginus su padėtimi prieš dešimt tūkstančių metų, netekome dešimčių tūkstančių rūšių iš augalijos ir gyvūnijos pasaulių. Jei žmonija savo istorijoje naudojo tūkstančius augalų, tai šiandien 90 procentų viso pasaulio maisto sudaro maždaug 100 žemės ūkio kultūrų.

Bet ir tarp jų liūto dalis tenka kukurūzams, ryžiams ir grūdams. Tai lėmė masišką bioįvairovės mažėjimą ir iki šio amžiaus pabaigos mes rizikuojame netekti 40 procentų šios įvairovės.

Be to, mūsų visuomenių gyvenimo būdas yra netvarus – mes eikvojame daug daugiau, nei mūsų planeta sugeba atstatyti. Prie to prisideda didžiulė nelygybė tarp pačių visuomenių: jei šimtams milijonų vis dar gresia badmiriavimas, tai turtingosioms visuomenėms tenka tiek, kiek joms iš tiesų nereikia, kas nesunaudojama yra išmetama.

Dabartinis seminaras Vatikane ir yra skirtas šiam sudėtingam mazgui ar sąveikai tarp gyvojo pasaulio ir žmonių, tarp pačių žmonių, paveikiant visą gyvąjį pasaulį.

Seminaro pristatyme pažymima, jog išvystytos disciplinos, kurios gali ištirti ar išmatuoti skurdą, nelygybę, taršą, bet trūksta analogiškų metodų bioįvairovės srityje, atsižvelgiant ir į socioekonominius veiksnius.

Tad seminare dalyvaujantys mokslininkai svarstys ir apie tai, kaip šiuos metodus būtų galima sukurti ar pagerinti. Seminaras baigsis kovo 1-ąją.

 

 

 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Naudinga

Menas & Kultūra

Menai | Filmai | Užsienyje

Dievas & Visata

Gyvūnai | Gamta | Visata | Žmogus

Sodininkystė

Pavyzdžiai | Patarimai

Maistas

Receptai  | Šalys virtuvėje

Orai Vilniuje

Orai Klaipėdoje

Rekomenduojame