2018-08-16

Ištyrė Lietuvos ežerus: rezultatai nustebino

Jei visą dieną nekimba, dar nereiškia, kad esate prastas žvejys. Galbūt tiesiog stabtelėjote prie ežero, kuriame buvo vykdoma verslinė žvejyba. Nors ir patys žvejai kalba, kad žuvų Lietuvoje daugėja, jos stambėja, bet mūsų šalyje vis dar išlieka ežerų, kuriuose nieko nepagausi.

Praėjusiais metais ichtiologai ištyrė 80 Lietuvos ežerų ir tvenkinių. Gauti rezultatai nustebino ir pranoko lūkesčius. Lyginant kaip pakito žuvų ištekliai per kelerius metus nustatyta, kad ežeruose pastebimai padaugėjo lynų, plėšriųjų žuvų, sugaunami stambesni ešeriai. Tendencija pastebima visos Lietuvos mastu.

Vis dėlto, yra ežerų, kuriuose gali nesivarginti laukti savo svajonių žuvies. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno teigimu, nustekento ežero žuvysgali labai greitai ir neatsikurti.

„Reikia žiūrėti į atskirus vandens telkinius. Juose būklė arba labai pagerėja, arba vis dar labai bloga“, – sakė vedėjas.

Lietuvos hidrobiologų draugijos mokslininkai 2013 metais ištyrė Metelio ežero žuvies išteklius. Karšiai iš ten tiesiog buvo išluoti. Jų buvo randama 7-8 kartus mažiau nei prieš metus, tokia pati situacija ir su ešeriais. Apskaičiuota, kad vertingų žuvų šiame Dzūkijos ežere ištraukti šansų yra 20 kartų mažiau nei bet kokiame kitame ežere, kuriame verslinė žvejyba nebuvo vykdoma.

„Dar prieš dvejus metus buvo uždrausta verslinė žvejyba Obelijos ežere, prieš metus – Metelio, nes ten buvo labai prasta žuvų išteklių būklė. Makio ežere prie Molėtų taip pat liko tik aukšlės ir kuojos. Yra ežerų, kuriuose būklė tikrai bloga“, – kalbėjo V. Graičiūnas.

Verslinės žvejybos poveikis vis dar jaučiamas ir Luodyje, Kretuone – ten sugaunami mažesni karšiai ar jų daug mažiau, smulkesni ešeriai.

Žinoma, visko labai niūriomis spalvomis piešti nereikia. Lyginant šiandieninę situaciją su kelių metų istorija, žvejai gali džiaugtis.

Ežeruose padaugėjo lynų, plėšriųjų žuvų, sugaunami stambesni ešeriai. Rašų, Draudenių, Išnarų ežeruose žuvų yra ne ką mažiau nei panašaus dydžio tvenkiniuose, kur paprastai žuvingumas yra žymiai didesnis.

Žvejų mėgėjų visais metų laikais nutūptas Zaraso ežeras savo žuvingumu lenkia visus kitus regiono vandens telkinius. Biomasė ten siekia net 155 kilogramus hektarui. Palyginimui, Metelio ežere prieš dvejus metus viename hektare buvo randama 200 gramų vertingųjų žuvų.

„Išteklių būklė gerėja. Daugumoje ežerų pastebime, kad žuvys stambėja. Žuvys ilgiau gyvena ir dėl to pagaunami stambesni individai. Tai yra subalansuotos, mažiau paliestos populiacijos požymis“, – kalbėjo V. Graičiūnas.

Paskutinis pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip skiriasi žvejų mėgėjų ir žvejų verslininkų poveikis gamtai. Tiesa, pastarieji, kovodami prieš verslinės žvejybos uždraudimą, teigė, kad žuvis reikia išgaudyti, nes kitaip jos žus ir pūdamos užterš vandenis.

Čia pat, pietų Lietuvoje, yra puikus pavyzdys, kad pateikti argumentai nėra tiesa. Žuvinto ežere leidžiama žvejoti tik simboliškai – vietiniams gyventojams ir tik porą kartų per metus. Žuvų išteklių būklė ten ideali, tokios nėra niekur kitur Lietuvoje.

„Individų – smulkių žuvelių mažiau, bet vyrauja stambios gražios žuvys“, – sakė V. Graičiūnas.

 

Panašūs straipsniai:

Naudinga

Menas & Kultūra

Menai | Filmai | Užsienyje

Dievas & Visata

Gyvūnai | Gamta | Visata | Žmogus

Sodininkystė

Pavyzdžiai | Patarimai

Maistas

Receptai  | Šalys virtuvėje

Orai Vilniuje

Orai Klaipėdoje

Rekomenduojame