2018-01-18

Vyriausybė ruošia automobilių mokestį, dėmesys – dyzeliniams

Turintiems dyzelinu varomus automobilius ateityje gali tekti mokėti daugiau mokesčių. Tai numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių projekte, kuris buvo pristatytas Seimo frakcijoms.

Pirmasis plano prioritetas vadinasi „Darni, atsakinga ir sveika visuomenė“.

Vienas iš jo darbų – „Teisinių ir ekonominių priemonių sukūrimas, siekiant sumažinti oro taršą ir klimato kaitą“, – be kita ko, detalizuojamas šiomis priemonėmis (kalba netaisyta): „Siekiant mažinti paskatas naudoti taršius dyzelinu varomus automobilius ir palaipsniui didinti mažiau taršių ar netaršių transporto priemonių naudojimą. <...> Pakeisti transporto priemonių apmokestinimo sistemą, susiejant mokesčio dydį su daromu neigiamu poveikiu aplinkai“.

Tokių priemonių įgyvendinimo rezultatai bus matuojami pagal išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, Lietuvoje išmetamo sieros dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir kt. kiekio pokytį.
 
Pagal įstatymą, Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonės turi būti patvirtintos ne vėliau kaip kovo 13 d. Tada baigsis 3 mėnesiai nuo tos dienos, kai Seimas patvirtino jos programą.
 
Finansų ministras kalba apie galimybes
 
Paprastai dyzelinių automobilių kuro sąnaudos yra mažesnės nei benzininių. Be to, degalinėse litras dyzelino kainuoja 10–15 centų mažiau nei populiariausias 95 benzinas. „Regitros“ duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje buvo registruota 1,4 mln. transporto priemonių, iš kurių du trečdaliai varomi dyzelinu.
 
Šia degalų rūšimi varoma 90 proc. šalies autobusų ir 96 proc. krovininių automobilių. Beje, daugelis valstybės institucijų automobilių yra dyzeliniai. Tarp jų ir pirmadienį pristatyti nauji policijos automobiliai, taip pat, pvz., 4 iš 5 Finansų ministerijos automobilių.
 
Finansų ministras Vilius Šapoka, pats vairuojantis „ekonomišką dyzeliną“, Vyriausybės planų keisti automobilių apmokestinimą, nekomentavo, nes jie esą dar negalutiniai ir gali keistis.
 
Vis dėlto jis neatmetė, kad gali būti atsižvelgta į praėjusią savaitę pristatytus Europos Komisijos pasiūlymus Lietuvoje plėsti turto ir aplinkosaugos mokesčių bazę: „Kadangi numatoma kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra, bet kurie nauji mokesčiai galėtų būti svarstomi po šitos analizės“.
 
Siekis mažinti taršą
 
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys taip pat aiškino, kad kol kas nėra galutinio programos priemonių įgyvendinimo plano, tad dar neaišku, kaip bus apmokestinami dyzeliniai automobiliai.
 
„Nežinau, kaip galutinai susidėlios tie sakiniai. Bet iš principo mes siūlome grįžti prie tos temos. Pasižiūrėti į automobilių transportą kaip į taršų sektorių.
 
Žiūrint įvairiais aspektais, ar per šiltnamio dujas, azoto oksidus, kietąsias daleles, automobiliai, transporto sektorius sudaro 1/4 visos taršos.
 
Vyriausybė, matyt, tai įvardins, bet iš tiesų mums reikėtų turėti tam tikrą priemonę palaipsniui mažinti taršių transporto priemonių naudojimą arba skatinti netaršių transporto priemonių naudojimą“, – svarstė direktorius.
 
Jo teigimu, su kolegomis iš Susisiekimo ministerijoje ieškoma kompleksinių sprendimų juos derinant su miestų judrumo, judumo planais – galbūt atskiros miestų zonos (centrai, senamiesčiai) būtų specialiai reglamentuotos.
 
Pavyzdžiui, Osle ribojamas arba kai kuriomis dienomis iš viso draudžiamas dyzelinių automobilių eismas. „Kitas dalykas, turime pasižiūrėti į parką, kuris egzistuoja. Jis labai taršus ir senas. Kaip tą turėtume valdyti, kaip galime tą valdyti? Viena iš priemonių yra mokestinė. Bet be kokio nors paskatinimo viena ji neveiktų. Iš tikrųjų turėsime sėstis ir diskutuoti, koks bus tų priemonių kompleksas“, – kalbėjo V. Auglys.
 
Gali būti skatinimo fondas? Aplinkos ministerijos atstovas priminė, kad ir anksčiau būta idėjų šioje srityje ką nors pakeisti, nes į automobilį visada žiūrima kaip į taršos šaltinį, galbūt sietiną su mokesčiu pagal jo taršos lygį. „Tačiau turi būti ir paskatų sistema.
 
Galbūt atsirastų paskata, jeigu surinktume tam tikrą fondą iš tų galimų mokesčių, kad būtų skatinamas elektromobilių arba mažiau taršių hibridų įsigijimas. Čia vėlgi diskusija. Turime diskutuoti ir su Finansų ministerija, ir pan. Vis dėlto matome šį dalyką kompleksiškai.
 
Ta prasme, kad nebūtų vien tik mokesčiai, kas nėra populiaru, dažnai diskutuojama ir tai nėra bizūnas, kuris galutinai viską sutvarko. Turi būti ir morka, ar ne? Turi būti ir skatinimo priemonės“, – komentavo departamento direktorius.
 
Anot jo, būtina skatinti žmonės drąsiau naudotis viešuoju transportu, kad jis pats būtų patrauklus, kad kuo mažiau automobiliai grūstųsi į centrus – galbūt apmokestinti įvažiavimą į jį, branginti parkavimą, mažinti automobilių stovėjimo aikštelių skaičių.
 
„Yra visokių tokių priemonių, pasaulis jas atradęs, naujo dviračio išradinėti nereikėtų, tiesiog pažiūrėti, kas labiau priimtina. Dėl mokesčio mes advokatautume, kad tai nebūtų nuogas mokestis ir tiek, o kad skatintų keisti gyvenimo būdą, <...> kad gal žmonės rinktųsi gyventi be automobilio.
 
Jei atsirastų mokestiniai dalykai, jei be automobilio žmogus negali gyventi, tai reikėtų žiūrėti, koks tai automobilis. Visi sutariame, kad dyzelinis yra daug taršesnis už benzininį. Elektromobilis ar hibridinis mažiau taršus už benziną.
 
Tokios gradacijos galėtų būti priklausomai nuo metų, variklio, jo taršos ir kt. Čia irgi neapsispręsta, tačiau link to visas pasaulis juda. Bet principas turi būti išlaikytas – teršėjas moka, toks yra civilizuotas principas. Jis turėtų būti įgyvendintas.
 
Kuo didesnis automobilis, tuo jis taršesnis. Kuo mažesnis, technologiškai pažangesnis, tuo jis mažiau teršia“, – aiškino V. Auglys ir pabrėžė, kad priemonių planas dar negalutinis, dėl jų bus diskutuojama.
 
Europoje – baltos varnos
 
Praėjusią savaitę buvo pristatyta Europos Komisijos ataskaita apie Lietuvos pažangą. Joje teigiama, kad mokesčių bazės išplėtimas padėtų surinkti daugiau pajamų darant mažiau žalos ūkio plėtrai ir kovojant su socialine nelygybe.
 
Komisija pastebėjo, kad Lietuvoje valstybės biudžeto pajamos iš nuosavybės ir aplinkosaugos mokesčių yra pastebimai mažesnės už ES vidurkį. Pavyzdžiui, 2014 m. aplinkosaugos mokesčiai siekė 1,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, kai ES vidurkis yra 2,5 proc.
 
„Šie nepanaudoti šaltiniai kartu su geresniu mokesčių surinkimu siūlo galimybę naujai subalansuoti mokesčių sistemą taip, kad ji paremtų įdarbinimą, skatintų pajamų lygybę ir pagerintų mokesčių sistemos atsparumą šokams“, – rašoma ataskaitoje.
 
Europos Komisija palankiai įvertino neapmokestinamųjų pajamų didinimą mažiausiai uždirbantiems žmonėms. Tačiau atkreipė dėmesį, kad dėl to biudžetas neteiks 140 mln. Eur pajamų. Tik pusę jų padengs padidinti akcizai ir kiti mokesčiai.
 
„Lietuva taip pat lieka viena iš nedaugelio Europos valstybių, neturinčių jokių mokesčių automobiliams arba kelių naudojimo mokesčio, kuris būtų taikomas privačioms transporto priemonėms. Nors automobilių mokestis buvo viešai diskutuojamas, šiuo metu nėra jokių konkrečių planų jį įvesti“, – konstatavo Europos Komisija.
 
 
 
Martynas Žilionis
 

 

Panašūs straipsniai:

Naudinga

Menas & Kultūra

Menai | Filmai | Užsienyje

Dievas & Visata

Gyvūnai | Gamta | Visata | Žmogus

Sodininkystė

Pavyzdžiai | Patarimai

Maistas

Receptai  | Šalys virtuvėje

Orai Vilniuje

Orai Klaipėdoje

Rekomenduojame