2018-08-20

Spintų ir fotelių prie konteinerių palikti nebereikės

Atliekų rūšiavimas – tikra būtinybė. Nerūšiuojantys gyventojai sukelia didžiulių problemų, todėl ieškoma būdų, kaip paskatinti žmones dar efektyviau rūšiuoti atliekas. GRYNAS.lt aiškinasi, kaip keičiasi rūšiuojančių žmonių gretos, ko reikia, kad jos dar labiau prasiplėstų ir kokia iš to nauda aplinkai.

Rūšiuojančių daugėja

Kiekvienais metais atliekami tyrimai, kokios rūšiavimo tendencijos Lietuvoje. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2016 metais atliekas rūšiuojančių žmonių gretos padidėjo: visas atliekas rūšiuoja 43 proc. (padidėjo nuo 40 proc.), dalį atliekų – 38 proc. (padidėjo nuo 32 proc.).

Visi apklaustieji taip pat įvardijo priežastis, kurios skatina rūšiuoti.

Pirmiausia respondentai teigia, kad rūšiuoja, nes nori prisidėti prie aplinkos saugojimo.

Antra dažniausia priežastis – rūšiuojant atliekas mažinamas sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis.

Štai nerūšiuojantys atliekų teigė, kad dažniausiai to nedaro dėl patogumo – patogiau išmesti visas atliekas į vieną buitinių atliekų konteinerį (40 proc.). Lyginant su 2015 m., padaugėjo manančių, kad išrūšiuotos atliekos sumaišomos su komunalinėmis atliekomis (nuo 24 proc. iki 34 proc.).
 
30 proc. respondentų teigimu, rūšiavimo konteineriai yra toli nuo namų, o 22 proc. mano, kad atliekų rūšiavimas neduoda jokios naudos.
 
Mano, kad rūšiavimas būtinybė
 
GRYNAS.lt žurnalistai taip pat atliko gatvės apklausą, kurios metu aiškinosi, kodėl žmonės rūšiuoja arba nerūšiuoja atliekų.
 
Daugiau pašnekovų teigė, kad atliekas kruopščiai tvarko. Pavyzdžiui, vilnietė Ieva atliekas rūšiuoja jau ketverius metus.
 
Mergina pasakoja, kad iš pradžių ji tik atskirdavo popierių ir stiklą, tačiau vėliau pradėjo pagal reikalavimus rūšiuoti ir kitas atliekas – plastiką. „Rūšiuoju, nes vertinu tai ne kaip pasirinkimą, o kaip būtinybę, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimą.
 
Netgi už tokį veiksmą, kaip pakuotės pasirinkimas. Pradėjusi rūšiuoti ėmiau pastebėti ir tai, į ką įpakuoti produktai, kuriuos perku. Dabar dažniau renkuosi tuos produktus, kurių pakuotės yra mažesnės arba pagamintos iš popieriaus.
 
Daržovių, vaisių bei kitų produktų stengiuosi nedėti į plastikinius maišelius (pasverti galima ir be jų) ir nesirinkti tų, kurie jau supakuoti“, – apie rūšiavimą pasakoja Ieva.
 
Rūšiavimo konteineriai išdėstyti nepatogiai
 
Tiesa, mergina užsimena, kad norint pagal visus reikalavimus išrūšiuoti atliekas, tenka nemažai paplušėti.
 
Be to, ji pastebi, kad Vilniuje yra per mažai rūšiavimui skirtų konteinerių: dauguma daugiabučių namų turi atliekų vamzdžius, kuriais šiukšlių maišai sukrentą į vieną bendrą konteinerį, o rūšiavimo konteineriai išdėstyti nepatogiai ir dideliais atstumais.
 
„Tenka padirbėti, kai reikia išplauti riebaluotas plastikines pakuotes (nuo silkės, lašišos, aliejaus). Bet man tai nesunku. Daug blogiau, kad bent jau Vilniuj tikrai nėra pakankamai konteinerių - dažnai būna pergrūsti, reikia nemažai iki jų paeiti“, – mano vilnietė.
 
Mergina yra viešėjusi ne vienoje Europos šalyje, todėl gali pasidalinti kitų valstybių skatinimo rūšiuoti ir infrastruktūros praktika. „Barselonoj nėra bėdų dėl konteinerių. Konteinerių apstu, nereikia iki jų toli eiti.
 
Gali kad ir kasdien išmesti tas kelias šiukšles pro šalį praeidamas. Taip pat Barselonoj yra organinių atliekų konteineriai - galima jas naudoti kompostui.
 
Lietuvoj tokia galimybė, kiek žinau, yra tik privačių namų savininkams. Gali savo kieme kompostuoti“, – įspūdžiais dalinasi Ieva.
 
Lietuvoje nėra rūšiavimo kultūros
 
Visi apklaustieji – tiek rūšiuojantys, tiek nerūšiuojantys – pasakoja, kad žmonės yra menkai informuojami apie rūšiavimo svarbą, nėra susiformavusi rūšiavimo kultūra.
 
Be to, keli apklaustieji užsimena, kad nerūšiuoja dėl to, jog, jų manymu, atliekos iš rūšiavimo konteinerių vis tiek keliauja į vieną krūvą. Tačiau Lietuvos atliekų vežėjai teigia, kad taip tikrai nėra: išrūšiuotos atliekos nesuverčiamos į vieną krūvą.
 
„Yra įvairių tipų šiukšliavežių. Kai kurie vežėjai turi atskiras mašinas plastikui, stiklui, popieriui, o kai kurie atliekas išveža mašinomis su trimis sektoriais: komunalinėms atliekoms, popieriui/plastikui, stiklui.
 
Stiklas kraunamas iš šonų, o plastikas ir popierius, buitinės atliekos kraunamos iš galo į dvi sekcijas. Kadangi sekcijos arti viena kitos, žmonės galvoja, kad vežėjai supila atliekas į vieną krūvą, tačiau taip nėra. Atliekų vežėjai privalo rūšiuoti. Vairuotojai žiūri net į konteinerį, kaip rūšiuoja gyventojai“, – tvirtina vienos įmonės atstovai.
 
Kur plėsti infrastruktūrą, tikrai yra
 
Kita dažnai įvardijama atliekų tvarkymo problema – specialioms atliekoms surinkti skirtų aikštelių trūkumas.
 
Vilniaus atliekų tvarkymo centro Aikštelių eksploatacijos skyriaus eksploatacinės priežiūros atliekų specialistas Arūnas Kriaučiūnas sutinka, kad, pavyzdžiui, stambių gabaritų atliekoms skirtų konteinerių yra per mažai.
 
Jo teigimu, numatoma infrastruktūros plėtra – atsiras naujų konteinerių, skirtų stambiagabaritėms atliekoms. Tikimasi, kai tai sumažins prie konteinerių paliktų baldų skaičių. „Šiai dienai didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių kiekis nėra pakankamas.
 
Vadovaujantis reikalavimais, turėtų būti eksploatuojama ne mažiau kaip po vieną didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę 50 000 gyventojų. Labiausiai jų trūksta Vilniaus mieste.
 
Plečiant atliekų tvarkymo sistemos prieinamumą yra numatyta įrengti dar 8 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles – 7 Vilniaus mieste ir 1 Šalčininkų rajone“, – teigia specialistas.
 
Jis vardija, kokių atliekų aikštelių yra sostinėje. „Vilniaus regione šiuo metu yra 17 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir 6 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių.
 
Iš Vilniaus apskrities gyventojų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse priimame baldus, statybines izoliacines medžiagas, plytas, betoną, keramiką, spalvotą ir baltą stiklą, metalus, medieną, plastiką, popierių, buitinę elektroniką, lengvųjų automobilių padangas, dienos šviesos lempas, tepalus, tirpiklius, skiediklius, senus dažus.
 
Į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles gyventojai gali pristatyti žaliąsias atliekas. Visos atliekos rūšiuojamos į joms skirtus konteinerius. Atliekas didesniais kiekiais arba nesant jų priėmimo galimybei aikštelėse, mokamai galima priduoti kitoms atliekų tvarkymo įmonėms“, – apie atliekų pridavimą aiškina A. Kriaučiūnas.
 
Specialistas pabrėžia, kad bent jau Vilniaus apskrityje išrūšiuotų atliekų kiekiai tikrai didėja. Anot jo, tai greičiausiai lemia žmonių sąmoningumo augimas ir supratimas, kad reikia saugoti gamtą.
 
Atliekas aktyviai rūšiuoja ir regionai
 
Atliekos aktyviai rūšiuojamos ir regionuose.
 
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys sako, kad populiariausia tarp panevėžiečių rūšiuoti statybų atliekas: statybinių atliekų konteineriai nuolat pripildomi. Tačiau, anot vadovo, gerinti infrastruktūrą ir didinti rūšiavimo konteinerių skaičių visuomet naudinga ir planuojama tai daryti.
 
„Kuo infrastruktūra arčiau vartotojo, tuo ji patogesnė. Tačiau išdidinus infrastruktūrą, praplėtus konteinerių ar ne mišriojo komunalinio srauto atliekų surinkimo vietas, padidėtų tarnavimo sąnaudos.
 
Tai turėtų įtakos ir mokesčio dydžiui už atliekų tvarkymą. Todėl mes stengiamės plėsti infrastruktūrą naudojant ES paramos lėšas, investicijas. Yra planuojama papildomai įrengti aikšteles“, – tvirtina G. Ulys.
 
Panevėžio apskrities gyventojai taip pat turi galimybę į tam skirtas vietas nuvežti baldus, statybines izoliacines medžiagas, plytas, betoną, keramiką, spalvotą ir baltą stiklą, metalus, medieną, plastiką, popierių, buitinę elektroniką, lengvųjų automobilių padangas, dienos šviesos lempas, tepalus, tirpiklius, skiediklius, senus dažus.
 
Nerūšiuojamos atliekos teršia aplinką
 
Aplinkos ministerijos duomenimis, pagrindiniu informacijos apie atliekų tvarkymą šaltiniu išlieka televizija, antrojoje pozicijoje – internetas.
 
Tačiau rūšiuojantys atliekas teigia, kad vis dėlto trūksta informacijos apie atliekų rūšiavimo reikalavimus ir paaiškinimo, kodėl reikia rūšiuoti.
 
Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė Jūratė Žaltauskaitė aiškina, kad nerūšiuotos atliekos, ypač natūraliai yrančios gamtoje, į aplinką skleidžia pavojingas medžiagas.
 
„Popierius, stiklas, plastikas gamtoje suyra per daugybę metų. Tokioms atliekoms esant aplinkoje ir yrant, išsiskiria tam tikros medžiagos, o lyjant, sningant, teršalai išplaunami, patenka į dirvožemį, toliau į gruntinius vandenis ir gali juos užteršti kenksmingomis medžiagomis.
 
Ypač jei, tarkim, ant popieriaus spausdintas tekstas, likę dažai su metalais, kurie labai pavojingi. Dar vienas aspektas, kad jei kartu su maistu plastiką ar popierių suryja gyvūnas, visos kenksmingos medžiagos patenka į jo organizmą“, – pasakoja specialistė.
 
J. Žaltauskaitė vardija, per kiek laiko suyra stiklas, metalas, plastikas ir popierius – ilgiausiai aplinkoje išliekančios medžiagos.
 
Jei atliekos yra tinkamai neišrūšiuotos, kaip tvirtina aplinkotyrininkė J. Žaltauskaitė, prastėja jų kokybė, todėl gali būti netinkamos perdirbimui, o jei atliekos perdirbamos, sumažiname ne tik aplinkos taršą, bet ir gamtinių išteklių naudojimą (žaliavų, vandens) bei sumažiname šiltnamio reiškinių sukeliančių dujų emisijas į aplinką.
 
„Reiktų, kad jos būtų švarios ir neužterštų kitų atliekų tame pačiame konteineryje. Tokiu būdu rūšiuojamų atliekų nereikėtų maišyti su biodegraduojančiomis (bioskaidžiomis) atliekomis“, – pabrėžia doc. J. Žaltauskaitė.
 
Taip pat specialistė pabrėžia, kad labai svarbu rūšiuoti švarias, maistu neišteptas pakuotes, nes kitu atveju, jos nėra tinkamos perdirbimui. „Pagal visas rūšiavimo taisykles reikalaujama, kad tara būtų švari, nebūtų jokių maisto ar kitų skysčių, medžiagų priemaišų.
 
Jeigu medžiagos naudojamos perdirbimui, tara nėra užteršta, tai ją lengviau perrūšiuoti. Juk į, tarkim, plastiko konteinerį įmetus butelį dar su skysčiu užsiteršia ir kitos konteineryje esančios atliekos“, – pastebi J. Žaltauskaitė.
 
Mokslininkė tęsia, kad reikia švariai nuplėšti, nuplauti ir etiketes, kad liktų tik vientisos žaliavos pakuotė. Tačiau yra išimčių, pavyzdžiui, maišeliai, kurių nugarėlė yra popierinė, o priekis plastikinis.
 
Pagal taisykles reikia maišelį plėšti pusiau ir mesti į skirtingos paskirties konteinerius. Tačiau ne kiekvienas yra toks sąmoningas, ne kiekvienam tai daryti patogu. Be to, tie maišeliai dažnai būna taukuoti ar kitaip supurvinti, todėl juos geriausia mesti prie buitinių atliekų.
 
Tik nuo mūsų pačių priklauso, kokioje aplinkoje gyvensime. Jei norime matyti švarią ir sveiką mūsų gamtą, turime prisidėti kiekvienas. Vienas iš būdų yra rūšiavimas, kuris ne tik padės sumažinti šiltnamio efektą, klimato atšilimą, bet ir leis grožėtis natūralia, švaria gamta.
 
 
 
 
 
TAIP PAT SKAITYKITE:

Naudinga

Menas & Kultūra

Menai | Filmai | Užsienyje

Dievas & Visata

Gyvūnai | Gamta | Visata | Žmogus

Sodininkystė

Pavyzdžiai | Patarimai

Maistas

Receptai  | Šalys virtuvėje

Orai Vilniuje

Orai Klaipėdoje

Rekomenduojame