2017-12-17

Į taromatus nešime ir tai, ko jie nepriima?

Ateityje į užstato sistemą planuojama įtraukti dar daugiau pakuočių ir taros – ne tik visų rūšių alkoholio, bet ir gaiviųjų gėrimų, ne tik stiklinę, plastikinę, metalinę tarą, bet ir vadinamuosius tetrapakus – kartonines gėrimų pakuotes. 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovų nuomonė dėl papildomų pakuočių ir taros įtraukimo į užstato sistemą gerokai skiriasi. Verslas tik gūžčioja pečiais ir skirtingus siūlymus vadina blaškymusi.

Kiek bus skirtingų projektų Kiek daugiau nei prieš savaitę LVŽS atstovaujanti Seimo narė Virginija Vingrienė registravo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisų projektą.

Juo siūloma į užstato sistemą įtraukti visų alkoholinių gėrimų ir nealkoholinių gėrimų (gaiviųjų, vandens, giros, sulčių), stiklinę, plastikinę ir metalinę.

Užstatas nebūtų imamas, jeigu vienkartinės pakuotės talpa mažesnė negu 0,1 l ir didesnė negu 3 l.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad juo siūloma praplėsti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančiųjų pakuočių kiekius ir rūšis: „Patvirtinus projektą, papildomai atsirastų apie 250-300 mln. vienetų sistemoje dalyvaujančiųjų pakuočių ir būtų išspręstas apie 50-60 tūkst. tonų pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo klausimas.

Šiuo metu jau esamos užstato už vienkartines pakuotes sistemos išplėtimas didesnės įtakos administratorių plėtojamai surinkimo infrastruktūrai neturės. Neprireiktų ir papildomų kaštų ar investicijų.

Tuo tarpu laukiamas ryškus teigiamas aplinkosaugis efektas gerokai pagerėjus stiklo taros atliekų surinkimo ir sutvarkymo rezultatui (papildomai bus sutvarkyta 50-60 tūkst. t per metus).

Kartu tai padės užtikrinti skaidresnę ir aiškesnę alkoholinių gėrimų rinkos politiką ir informacijos kontrolę“. Šis projektas ir užstato sistemos plėtra praėjusį trečiadienį svarstyta Seimo Aplinkos apsaugos komitete.

Jo pirmininkas Kęstutis Mažeika, taip pat atstovaujantis LŽVS, atsargiai vertino projektą ir teigė, kad kol kas tik svarstomos galimybės užstato sistemą plėsti.

Jo teigimu, posėdyje mėginta išsiaiškinti, ar yra pagrindo nustatyti 2,5 ct didesnę įmoką už tarą gėrimų gamintojams ir importuotojams. Kaip yra iš tikrųjų esą turi parodyti Aplinkos ministerijos atliekamas auditas.

„Buvo kalba ir apie užstato sistemos plėtrą į ją įtraukiant kitas pakuotes – visų alkoholio pakuočių, tetrapakų ir kt. Dar yra įvairių pamąstymų. Vieni sako, kad tai pabrangins ir tuos, ir tuos gėrimus.

Taip pat neaišku, koks būtų poveikis kitai, vadinamajai, vartelių sistemai, kai pakuotės rūšiuojamos konteineriuose prie namų“, – kalbėjo politikas ir pridūrė, kad tai bus aiškinamasi išvažiuojamame komiteto posėdyje.

Paklaustas, kaip pats asmeniškai vertina partijos kolegės ir kitus pasiūlymus plėsti užstato sistemą, K. Mažeika sakė: „Įvertinant aplinkinių šalių ir visos Europos patirtį, kaip ten viskas vyksta ir kaip pas mus, tai pas mus efektyvumas šiandien tikrai pakankamas ir optimalus.

Kiek su kolegomis kalbame, svarbu pamatuoti. Jei tai nebus dideli kaštai, mano asmenine nuomone, sistemą galima plėsti. Jei tai ją pabrangintų, tada, manau, reikėtų pasižiūrėti, nes realiai į tuos konteinerius individualius, sako, kad surenkama tikrai efektyviai.

Taigi, mano nuomonė, kad dar reikia paskaičiuoti ir pamatuoti prieš priimant sprendimą“. Ministerijai rūpi ir tetrapakai Aplinkos ministerijas Kęstutis Navickas žiniasklaidai yra sakęs, kad jo vadovaujama ministerija dar šiemet parengs savo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, pagal kurias į užstato sistemą būtų įtraukti ir tetrapakai.

Naujovės esą galėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios. Ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas ministerijos poziciją dėl V. Vingrienės pataisų DELFI pakomentavo taip: „Aplinkos ministerija pritaria užstato plėtrai, siūlo įtraukti tetrapakų pakuotes.

Stipriųjų gėrimų pakuočių apie 48 tūkst. t būtų išimta iš konteinerinės sistemos ir perkelta į užstato sistemą. Dėl tetrapakų duomenų kol kas neturime. Taip pat reikia panaikinti siūlomą išimtį Krašto apsaugos sistemai, nes tai liečia 2 ūkio subjektus ir tarp jų sudarytą sutartį.

Dabar galima sudaryti atskirą sutartį dėl užstato nevykdant viešųjų pirkimų procedūrų arba tokius ginčus spręsti teisminiu keliu. Koks poveikis bus rinkliavoms, reikia skaičiuoti atskirai, siekiant išvengti spekuliacijų“.

Už pakuočių surinkimą taromatuose atsakančios įstaigos „Užstato sistemos administratoriaus“ vadovas Gintaras Varnas abejojo, ar kai kurie valdančiųjų planus plėsti užstato sistemą iš viso įmanoma ir verta įgyvendinti Lietuvoje.

„Mes, kaip administratorius, į tai žiūrime neutraliai, ar įmanoma, ar neįmanoma, kiek tai gali kainuoti. Kai bus užduotis, ką nors paskaičiuoti, tada ir paskaičiuosime. Matome, kad Seimo komitete yra iniciatyva plėsti sistemą ir įtraukti į ją stiprius alkoholinius gėrimus.

Iš kitos pusės, kiti rinkos dalyviai, kurie šiuo metu tvarko šias pakuotes, gamintojų organizacijos teigia, kad jų sistemoms tai būtų skausminga, turėtų nemažą įtaką“, – komentavo vadovas.

Vis dėlto, jo atstovaujama organizacija esą neformuojame pačios politikos, nei siūlo, nei prieštarauja tam, kad į sistemą būtų kas nors būtų įtraukta arba ne. „Jei bus sprendimas įtraukti stiprių gėrimų stiklines pakuotes, davėme preliminarų atsakymą, kad techniškai tai, ko gero, būtų įmanoma.

Pateikėme preliminarią informaciją, kiek tam reikės investicijų. Ir jeigu Seime bus toks sprendimas, mes jį vykdysime. Minėjome, kad investicijoms prireiktų apie 3 mln. Eur. Investuoti į parduotuvėse esančių taromatų įrangą tikriausiai nereikėtų, tačiau reikėtų papildomai investuoti į taros skaičiavimo centrą“, – aiškino pašnekovas.

Jis skeptiškai vertino valdančiųjų siūlymus ir planus į užstato sistemą įtraukti ir tetrapakams:

„Nežinau, kiek tai kainuotų. Kol kas iš taromatų gamintojų renkame informaciją, ar apskritai yra tokios techninės galimybės. Ką girdime, tai jie tokios aiškios galimybės šiuo metu nemato. Dabartiniai naudojami taromatai nėra pritaikyti tetrapakams. Kita vertus, Europoje nėra tokios patirties ar praktikos įtraukti tetrapakus į užstato sistemą. 

Tai būtų nauja, o kai naujovė, įrangos gamintojai turi kažką sukurti ir daryti. Nežinau, ar Lietuvos rinkos dydis pakankamas tokiems eksperimentams“.

Kita sistema gali likti našlaite Stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojus, pardavėjus, taip pat stiklinės taros gamintojus ir atliekų surinkėjus vienijančios asociacijos Baltijos gėrimų pramonės aljansas prezidentas Romas Apulskis mano, kad pastarieji siūlymai plėsti užstato sistemą yra „ekspromtas“.

„Užstato sistema iš tikrųjų veikia visur, kur veikia ir gana efektyviai, bet ji yra brangi. Tai nereiškia, kad dėl savo efektyvumo užstato ženklą turėtume dėti ant kiekvienos šiukšlės. Lyg atrodytų logiškai – sudėsi ant visur ir surinksi.

Bet bendrai, žiūrint visą ekonominį kontekstą, tai nepasiteisintų, taigi viską reikia gerai įvertinti. Kad būtų praktika depozitą taikyti ir stipriesiems gėrimams, man beveik negirdėtas dalykas.

Gal kažkur užsienyje yra, bet tai labai retos išimtys. Ir negirdėjau aiškių argumentų, kodėl pas mus reikėtų taip daryti. Labiau kelčiau klausimą, ar mums reikėtų taip mėtytis – paimti kažką iš vienos sistemos ir perkelti į kitą.

Gal kaip tik reikia pirminėje, rūšiavimo konteineriuose sistemoje reikėtų kažkaip efektyvinti darbą, gal didinti finansavimą, bet labiau sutvarkyti ją pačią. Ji turi veikti normaliai.

Jei kažką iškelsime į depozitą, o šitą rūšiavimo sistemą paliksime našlaite, tai dalį šiukšlių sutvarkysime, o kita dalis liks be priežiūros“, – komentavo pašnekovas, pridūręs, kad popieriaus atliekų atveju konteinerinė sistema veikia puikiai. Jo teigimu, verslo požiūriu sistemos išplėtimas didesnės įtakos nepadarys.

Tačiau mėtymasis esą neduoda stabilumo, o tai kelia klausimų dėl investicijų požiūriu. „Kaina parduotuvėse – nesvarbu. Čia smulkmena. Vartotojai šito nepastebės. Tai maži kaštai, cento klausimai, dėl kurio nebūtinai keisis gėrimų kaina lentynoje.

Esminis klausimas, kodėl renkamės vieną ar kitą sistemą. Vartotojai pamatys prie butelio depozito žymę ir sumokės dešimt centų. Ar jiems tai svarbu – kitas klausimas.

Jie sumokės daugiau, bet paskui galės atgauti, tai vartotojai matys šitą, bet ne kainos pokytį. Vartotojo požiūriu yra kitas momentas – tą butelį ji turės nunešti ne į konteinerį prie namų, o į specialią vietą, tai mažiau patogu“, – svarstė pašnekovas.

Nealkoholinių gėrimų gamintojus vienijančios asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorė Gintė Levišauskaitė valdančiųjų pasiūlymus komentavo taip: „Tetrapakų pakuočių įtraukimas į depozito sistemą sukeltų nepagrįstai didelę naštą gamintojams ir smarkiai išaugintų kaštus, o tai neabejotinai paveiktų produktų kainas neigiamai, kaip tai jau vyksta su produktais esančiais PET pakuotėse.

Tačiau konkretaus pasiūlymo dėl tetrapakų įtraukimo į užstato sistemą kol kas nėra, nes dabartiniai taromatai nėra pritaikyti juos priimti, todėl jų keitimas sukeltų daug nepatogumų, nekalbant apie neadekvačiai išaugusius kaštus verslui“.

 

Martynas Žilionis

 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Naudinga

Menas & Kultūra

Menai | Filmai | Užsienyje

Dievas & Visata

Gyvūnai | Gamta | Visata | Žmogus

Sodininkystė

Pavyzdžiai | Patarimai

Maistas

Receptai  | Šalys virtuvėje

Orai Vilniuje

Orai Klaipėdoje

Rekomenduojame